Du balandžiai

Pakilo du balti balandžiai
Į tą patį dangų, kuris man primena tave.
Galiu žiūrėt į jį per amžius,
Nes taip jaučiuosi lyg šalia...
Paimk mane mintim už rankos,
Paimk, priglausk arčiau.
Girdi širdis kaip daužos?
- Iš meilės tau.
Pakilo du balti balandžiai,
Tik į skirtingas puses.
Tikiu, jog vieną dieną
Jie vėl vienskitą ras.


Kiek metų praėjo,
Dienų kiek prabėgo.
Keitės tiek kartų dangus..
Ir štai jis toks pat
Šiltas ir mielas,
Koks buvo tik tądien, brangus...
Sėdėjau, supausi -
Lijo lietūs.
Liūdėjau, svajojau -
Siautė vėtros.
O skausmas stiprėjo
Giliai po krūtine...
Balandžiai sugrįžo,
O tu, meile, ne.