Kai lūpas degina ne bučiniai,
O cigaretės dūmas paskutinis.
Kai baigias mintys tarsi šoviniai
Kareiviui mušy žūtbūtiniam.
Kai iš tuščios stiklinės dar garuoja
Pragaištimi lašeliai viskio,
O ant pagalvės įspausti paliko
Pėdsakai naktinio tvisto.
Žvelgiu tuščiom akim į tolį,
Tarsi iš vaško nulipdyta skulptūra.
Kruvinomis viršūnėm eglių bunda
Nauja gyvenimo diena.