trapecijos

skiriu d. ž.

lyg skrodimas tavo žvilgsnis -
svetimų akių - dabar tik puse kūno
tai jaučiu tarytum tablete daugiau
išgėriau ir ne netyčia bėga smėlis
sminga miego vėlės blausiasi mintis
ir šviesos malšta ir matau šiek tiek
lengviau bet tavo veidas lieka ir
balsas tyli tarp seisminių bangų ir
rytoj bus vėl sunku ir taip trapu

tu man sakai pabėgti noriu ir nepamirši
dar keletą dienų bet visa lieka tik tarp
cigarečių pelenų kurias vieną po kitos
į savo kūną gesinu

jau šimtą metų žmogų uždarytą po
žeme regiu ir tas bevardis šauksmas
bilsmu ir pjuvenom pabyra tarsi balta
marška užantspauduota pamiršta aš
nerandu tų durų ir nerandu savęs tarp
peilio dūrių tarp kačių parkritusių ant
kelio o taip sūpavo taip sūpavo pamotės
lopšys tarytumei daina tą ligą išvarys

tu man sakai juk iš vienatvės visa tai
iš to laukimo rankų šilčio miego be
prasmės kai pailsęs kūnas atsidūsta ir
belieka tiktai grumstas iš nakties

tarytum šunį dresiruoju - palauk sustok
ne čia - tą bėgantį į tolį kūną savo o
rodos čia tereikia tik kad pasakytum
tyliai jog tu alsuoji