Nužudei man skausmą...

Vynu užgerdavau skaudulį
Ir svaigume paskęsdavau.
Vienatvės pilna,
Kaip seniai pamiršta daina.

Prisiglaudus prie sienos baltos,
Kažkur Vilniaus senamiesčio
Užkampy,
Tylėdavau skausmą

Nepažinojau dar tada
Nieko švelnaus
Ir nieko nepaprasto -
Pasiėmei mane, kaip tai daro kine.

Rimuodavau sau širdį,
Išleidau kartą pasivaikščiot,
Taip ir buvau -
Be širdies, be vilties ir minties.

Kas dabar, kur eiti?
Pasakyk man, broli,
Atsimerkti, ar toliau žudytis?
Pasakyk man, sielos broli...