Gulbiškas akiratis

Sigitas Geda verčia Baudelaire
                  (Suprask – Bodlerą)


Kai išganingoji Talija,
Dzeuso ir Mnemosinės duktė,
Nusimetusi raustelėjusią skarelę
Tave aplanko,
Tada didis vertėjo šyšas apima.
Ir verti, verti, verti…
„Gulbę“ Baudelaire.
(Suprask – Bodlerą).
Ir tau taip apvaisina
Tavo atmintį trakią,
Kad net dvasioj regi
Visą aibę barakų…
Ir tą šlamštą beformį,
Ryklėje grindinių.
Ir pagalvok tik,
Kad ten kitados
Dryksodavo ilgas
Žvėrynas…
O šiukšlynas slenka,
Tartum juodi uraganai ore,
O ir gulbė plėvėtomis kojomis
Patraukė gatve
Bepurtydama
Galvą aukštyn
Ant  konvulsiško kaklo,
Kaip priekaištą
Dievui vienam.
Tai štai, Andromache,
Nematei auksinių skliautų Karuselio
Ir tau Paryžiau,
Iš ankstesnio vertėjo
„Gulbės“ Baudelaire
Ne daug išėjo,
Nedaug beliko,
Netgi mažiau,
Negu lig sugriautos Jeruzalės
Likimo piko.