Kaip greit diena praėjo,
už lango - kauksmas vėjo
ir drebanti vyšnia.
Per lauką žydras takas -
padangėj mėnuo teka.
Naktis - tyli viešnia -
ištiesia tamsius delnus,
pabyra sapno spalvos
ir apglėbia mane.
Ir kas toliau? Tai juk tik pirmoji dalis, manau, o antroji skausmingoji?.. Juk mėnuo teka ir žydras takas, o vyšnia dreba lyg drebulė. Paprastai jos žydinčios dainuoja. O gal tai paerzinti Saliamutės gerbėjus, pastatant juos prieš kategorišką užsispyrimą - o vistiek vyšnia dreba... Pakanka-prisižydėjo dar anais "sovietiniais" laikais, nes jei ji nedrebės, tai naktis manęs neapglėbs.