Man drąsu tik tamsoj, kur šešėlių nėra, -
Pražydėti galiu orchidėjų žiedais
Ir suvirpinti orą plaštakių šokiu...
Ir nakties tvankumoj, ir rytiniam rūke
Aš įnešiu gaivos laumės žirgo sparnais!..
Aš pažadinsiu aistrą su pirmuoju žaibu...
Tau uždengsiu akis, kad išvystum mane:
Aš slepiuos už skaisčiausių, kaitrių spindulių
Ir alsuoju naiviais, išgalvotais jausmais...
Tu pažinsi mane vėsiame lietuje, -
Išsiskleisiu balčiausiu lelijos žiedu
Ir kvepėsiu jaukiais, ilgesingais sapnais...
Mūs rytai vėl rasoti, jie mūsų!..
Ilgesinga svajone tau būsiu.