Pasidabinti nekvestionuojamu makiažu
Ir sproginėjančiom šaligatvio plytelėm
Eiti bežiūrint į horizonte besimėtančias prizmes
O gal piramides
Kažkokia nenusakoma energija ketvirčiuoja
Besikalančius sparnelius
Ir gražiai sudėliotus, nupraustus monolitus
Juoda fabriko ryklė spjaudo antkapius
Jėzaus besilaukiantis Dievas pasirašinėja epitafijas
Man belieka tik žiūrėti
Kaip šis hipererdvinis šizofrenikas vargsta
Seniai prabėgo tie laikai, kai buvau
Tik vieną ilgą kaip šimtmečiai dieną esu
Ne už kalnų ir tas pavasaris, kai būsiu


Bulka







