Nukritusių lapų kilimu,
Lietaus nuprausta žole,
Minkštų samanų paklotu,
Belapių medžių viršūnėmis,
Palei įpykusius debesis,
Šiltų saulės spinduliu,
Raibuliuojančiu vandens paviršiumi,
Miškų apsuptais ežerais
Ir akimi neaprėpiama jūra
Ateinu...
Kojomis nesiekdamas žemės,
Atbėgu, eikliojo žirgo greičiu,
Atplasnoju, aistra užaugintais sparnais...
Tykiai...
Prisiglausiu prie miegančios šypsenos,
Perbrauksiu pirštais ilgus, kaip upė, plaukus,
Apkabindamas švelnia sielos ramuma...
Lūpos ir kūnai susilies į vieną
Vientisą dainą.
Esu jausmas...
Jausmas šiltas ir šaltas,
Trokštamas ir nekenčiamas,
Geidžiamas ir genamas...
Nori, nenori vis tiek ateinu
Su džiugesiu ir skausmu,
Su juoku ir ašaromis,
Su septyniomis vaivorykštės spalvomis,
Su šiltu pavasariu
Ir šaltomis žiemos naktimis...
Priimk... Ateinu...
Aš Meilė esu!