Kodėl? Kaip? Kada?

Mirtis visada yra šalia. Mes turime įsisąmoninti tai čia ir dabar, - ištarė vienas garsus fotografas, pristatydamas naujausią kūrybos albumą. O kodėl?
Kvailas klausimas. Mano pasąmonė ir savisaugos instinktas ragina tai atidėti rytojui. Kitai dienai. Kitiems metams. Kitokiam suvokimui.
Žmogus apie mirtį pradeda mąstyti, sulaukęs 35 metų, - kirste nukirto pusamžė moteris. O kodėl taip vėlai?, - dar kartą paklausiau savęs. Juk šalia esantį žmogų pastebi iš karto. Ar įmanoma taip ilgai nepastebėti mirties? Po velnių, juk ji yra KAŽKUR. KAŽKOKIA. KAŽKAIP.  Bet nenoriu, kaip aš nenoriu, kad ji imtų ir pasirodytų.
Atidėkime šį suvokimą rytojui.
Ne gruodžio 2 dienai.

O gal geriau palaukti pavasario. Tada nebenori  alinti savęs ateinančiu suvokimu, kad mirtis visada yra šalia.