Angelui

Vien tiršta jauki tamsa tik žino, kaip jaučiuos,
Naktį bluosto nesudėdama,
Nakties paslapties neaprėpdama...

Protas ir jausmai ištirpsta tavo glėbyje...
Tiek žvaigždžių juk danguje nėra,
Kiek svajonių ir minčių aplanko vis nakčia.

Aš svajoju tau pavasarį atnešti,
Pirmą žiedą, pirmą paukštį, vėją šiltą,
Žėrinčios pilnatvės tau taurėn įpilti.

Tartum stebuklingas sapnas vis aplanko,
O jame – tik tavo akys, rankos,
O jame -  tik aš, lyg angelo tavęs sulaukus...

Būkim mudu susiglaudę dar sapne truputį,
Lyg pamiršę, kad jau laikas eiti,
Laikrodžiai... sustokit veikę!