Rugsėjis, tamsėjančią naktį,
Skaičiuoja, ko gali netekti:
Šalna kiek žiedų nusineštų,
O kiek - jos kandimą iškęstų.
Net spalis, belaukiantis teismo,
Nenori prarast spalvų žaismo:
Draugingai saulutei mojuoja,
Bet puošnūs jau lapai - po kojom...
Kai saulė trumpam prasimerkia,
Nuliūsta - gamta tyliai verkia...
Sodybose medžiai vaitoja -
Jau lapkritis laiką matuoja.