Lietus, nužudęs prasmę ir tikslą, Dūžta ant tavo kaktos, Kažin, ką žudo jis ten, nes Viskas jau žuvę seniai Belikę jausmai ir žodžiai Išsiplaikstę po skverą, Vagiantys bailių praeivių žingsnius Tik vienas sustoja Iš tūkstančių, ir tai – Nelieka, uždusęs nuo savęs Nes kitų nejaučia, Ir nemato atbukusiom lėliukėm Tik girdi kažką nepažįstamo Ir nepažintino
Prie ko čia matrica, nepyk neįkirtau. Dar vienas bandymas netikėtu dalyku sukelti draivą? Tai vietoj matricos galim įstatyti bet kokį lietuvišką žodį ir gausis tas pats.
a) ištrintum "nužudęs prasmę ir tikslą", nes praktiškai tai pasakai ketvirtoje eilutėje, taip trečioje eilutėje "ką žodi jis ten" žodžiui žudo paieškočiai kito sinonimo - būtų mažiau to žudymo.
b) ir nepažinto - irgi braukčiau, jis nieko neduoda iš esmės
Ačiū, apčix, dėl naudininko - galvojau. Kažkodėl ištaisiau juodraštyje, bet originale pasiliko nosinė. Nežinia ko taip... Tad prašau kokių tai transcendentinių jėgų tai pataisyti. Lenkiu galvą.
ok. geras eilius.
o dabar narstom:
1.kam jau kam, o naudininkui nosinės niekada neduok /nepažįstamAjam/
2.dėl pradžios klausyk, ką sako Baltasisi
3.dramatizmo galėjo būti ir daugiau /juk pradėjai dramatiškai/
4.pirmose septyniose eilutėse išlaikei tą žudymo- žingsnių ž, o nuo aštuntos pametei - pametei ir vientisumą
5. matrica- man gražu
Čia matrica yra ištraukta iš konteksto galbūt labiau. Šis žodis buvo pirmame nepažįstamojo sakinyje. Todėl norėjau taip baigti, bet čia jau mano trūkumas, kad nesugebu dorai perteikti... Ačiū už komentarą, man nuomonė svarbi.
Pernelyg drastiškai pradėta: kai kas nors žūva jau kūrinio pradžioje, reikia aukšto pilotažo išlaikyti dėmesį negrįžtant į praeitį, o toliau plėtojant veiksmą. šičia jo šiek tiek ir pristigo - kaip vienišo praeivio sukeltam įspūdžiui gal pernelyg daugžodžiaujama, o bet to matrica, kaip intertekstualumo požymis, bent man pernelyg skysta ir lėkštoka, tuo tarpu suvokiant matricą įprastine reikšme lyg ir nelabai tinka. anyway raštingas darbas. 3