Balos

Ech, tos balos...
Atsispindi jose išblyškęs mėnulis.
Koks jis išsigandęs, kad dar nešąla.
Bet medžiai jau sustingę tyloje ir kreivas jų šešėlis gąsdina praeivį tamsoje.
Kaimelio stogai susilieja su nakties melodija švelnia ir tik vėtrungė sena linguoja.
Tas pats praeivis vėl pasimes tamsoje.
O vėjas tik neš ir neš jo niūniuojamos melodijos natas.
Štai ant kelio skritulys, švytintis ryškiai geltonai.
Praeivis tik koją pastatys, apsitaškys, nusipurtys ir pasakys:
- Ech, tos balos...