Nei smiltelės neliko

Saulė palaimino grūdą
ir užgimė duona,
duona, pasotinus žmogų,
pažadino meilę.
Ėjo per žemę žmogus
ir visiems ją dalino.
Visą gyvenimo kelią praėjęs, pamatė,
kad iš saujos pilnos
jam nei smiltelės neliko.
-Nieko baisaus, - pagalvojęs
žmogus tyliai tarė.
- Būtų blogiau,
jeigu būčiau ją sau pasilikęs
ir amžinybėn tamsion
su savim išsinešęs.