Pakvaišęs traukinys

Vairuotojas jo pats nelabasis.
Konduktorius išrinktas žudikas.   
Vietoj signalo kaukiantis vilkas.
Iškarto nužudo jo mirtinas klyksmas. 
Prašom užeiti į pirmą vagoną.
Ten kanibalai valgo lavoną.

Ir varo į neviltį jų juokas.
Pamišęs, stingdantis, kraujuotas.

Antras vagonas dar įdomesnis.
Gaubia jį šydas už mėnulį didesnis.

Spiegia čia skraido pasiutusios vėlės.
Lyg apimtos tamsos dieninės gėlės.

Neranda ramybės ir nenori atrast.
Visai jos neturi ką prarast.

Trečias vagonas pilnas įtužio ir linksmo išprotėjimo.
Žaibo raitelis negali ten sedėt be perkūno jodinėjimo.

Kiša pirštus į rozetę.

Trenkia jį milioniniai traukinio vatai.
Užplūsta raitelį agresija neapsvilo nei batai.

Ketvirtam vagone karo frontas.
Vyksta atominės bombos abortas.

O aplinkui pragaro kariniai aidai.
Kariauja marionetės generolai ir maištininkai aitvarai.

Penktas vagonas krovinių skyrius.
Prie durų stovi chimera įsikandusi į vyrius.
Kas įeis pro duris tą ištiks baisi, kankinanti mirtis.

Šešto vagono durys atsiveria
sukeldamos galingą tornadą.

Kartu atsiveria milijonai pragaro vartų.
Su jais ir kiekviena tavo nuodemė
padaryta tiek daug kartų.

Dabar tu pagrindinis vairuotojo taikinys.
Persmeiks tave sadistai vinys.

Tiesiausias kelias link išprotėjimo.
Trauks tave link ugnies mūšio pralaimėjimo.

Vidiniai tavo demonai linki tau sekmės apačioje.
Juokiasi palikę tave pusiaukelėje.

Sukiesi liepsnų viesule.
Ieškai atsakymo kišianiniame peiliuke.

Bet kraujas jau šąla.
Darosi mieguistai gera.