Juodraščiais pabirus

Išjunkit pilnatį.
Praeitąkart jau buvo
Pernelyg
Gana

Išjunkit pilnatį,
Neskanią, blausią, šaltą:
Mano nerimastis ir taip savęs pačios pilna

Išjunkit šitą pilnatį!
(Nebesulaukiu, kol išbluks.)
Vėl raibuliuojanti ir kintanti-
Nenoriu pasijusti nė už ką darsyk tokia

Išjunkit kas nors pilnatį…
Jau atsibodo jaustis kaltai
Už nesijautimus tinkama nei verta

Grąžinkit rudenius, -
Bent paskutinį, šiltą, -
Ir leiskit atiduoti lietui, kur tolumoje,
Devynias nuodėmes,
Nenoru būt pavirtusias,
Gal tuštumas užpildys
                pagaliau
Davimo ramuma.

(Šiandieną liūdesių diena.
Išjunkite tad pilnatį kas nors.
Ir taip gana.)