Lietus parke

Šiandien vėlei romantiškai lyja-
Lyja lašniais ant mano plaukų,
Gal kažkur parke stovi ir tu,
Prausiamas šiojo lietaus lašelių šaltų.

Stovim abu šiandien parke,
Kažkur prie skirtingų beržų.
Krenta lašniais vanduo tau ant veido
Nuo laibųjų šakelių beržų.

Krenta lašniai po du-
Skrenda paukščiai po du-
Net ir medžiai stovi po du-
Mudu negalim eiti kartu.

Skiria medžiai parko ne du,
Skiria žmonės ir mokslai abu,
Tai pačiais takeliais mes vaikščiot-
Suprantu- negalėsim abu.

Dūžta širdys mažais gabalėliais stiklų,
O uoeliai rudeninių liūčių,
Plauna ir mėto po parką,
Krislelius meilės mūs.

Praeis metai, kada gal, ne du,
Vėl stovėsime parkė abu.
Lis lietus, kaip dabar, ant plaukų,
Tik, dėja, jau žilų.

Ir tik tada tu suprasi,
Ką reiškė tie lietūs,
Bet meilės krisleliams surasti-
Bus jau gerokai vėlu.

O šiandien toliau vis dar lyja,
Romantiškai krenta lašai nuo šakų...
Mes vis dar stovime parke
Tik prie skirtingų beržų.