Improvizacija

Išblėsę seno žmogaus pirštai
Bėgioja  lino ražiniais ir siūlų akimis
Lyg kaulai matosi pro rankų odą
Kur nusėta senatvės dėmėmis.

Ištirpsta ir negrįžta seni kaulai
Ir girgžda lyg spyna nesutepta
Sulinksta nugara, nubąla plaukas
Išblėsta nerami akių šviesa

Ir tom dienom kaip kūdikis bedvasis
Vis valgai ir miegi, vis valgai ir miegi
Tik drebančiomis rankom pasikasęs
Pakaušį pleiskanotą nubundi.