Melas

Norėčiau pasakyti ką galvoju,
Bet negaliu – gyvenimas netoks.
Kai tom minutėm žemė slysta iš po kojų,
Aš realybę suprantu:
Man neužaugs sparnai, kurie išgelbėtų,
Atplėštų nuo žemiškų tiesų.
Aš žodžio laisvės neturiu...
O gal bijau.
Norėčiau pasakyti, ką galvoju.
Visiems ir Niekam tuo pačiu.
Kai aš ant kojų vėlei atsistojau –
Nepatikėjau...
Žinau dabar kam jum žodžiai –
Apversti, paversti dulke ir karu.
O aš
Lūpas vos pravėrus abejoju,
Tyla palaikoma pritarimu.

Žiūri į akis ir meluoja

Turiu aš, žinokite, svajonių
Daug prasmingesnių!
Pripažįstu – kaltė mano,
Bet tik todėl, kad
Lūpas vos pravėrus abejoju,
Tyla palaikoma pritarimu.

Jei pasakysiu tiesą –
Mane pasmerks,
Ir visa tai -  už atvirumą...
Smerkit, aš šiandien nebijau
Jau šito žodžio,
Smerkit,
Jei aš jus Nieku vadinu.