Patekus į rojų

Baltu debesiu eiti
Po rūko paklodėmis kniaustis
Ištirpt lietuje

Vaikštant dangumi
širdis nebealsuoja.
Prisiminimai lieka
nuotraukų albume
ant spintelės prie lango.

Tai kas pasakyta buvo vakar
nieko nereiškia šiandien.
Aš paaiškinsiu tau viską rytoj
ką jutau prieš savaitę,
nes iliuzijų apsupty
tik mumijos sarkofagas
Rojus - mano namai.

Pasilikt neprašyk –
Danguje taip gera.

Pakalnėje, po obelim ieškok manęs
aš Tau atversiu vartus -
į savo pasaulį.