perpetum

Raukšlėtom rankom rašinėja
Laiškus dilgėlė ant  kojų.
Žinau, kaip nevilties apimtas
Mano sodo rojus dar paskutinį
Kartą įrodyt nori, koks jis gražus,
Bet nebeleidžia jam į žiemą verkiantis
dangus.


Ir atrašau į paskutinį laišką
savo saldžiu akių medum
Ant dilgėlėlės delno.