Kuo tu gyvenai (2)

Ką pasakytum, mus supančiam
Neapykantos vėjui?
O ką nutylėtum, spaudžiant
Nuoskaudas tavo šaltoj širdy?

Iš pragaro kritusios žvaigždės
Degina savo sielą ir sielvartą.
O ar tu jį sudegintum, ar pasiliktum
Kaip prisiminimą viduj?

Paslaptingai išmintingas
Akmuo, apaugęs sunkiom
Samanom per tiek pat apgailėtino
Laiko, susenęs kaip tu ir nebetekęs vertės.
Tik tas šaltas akmuo dar primins, kad tu.

O ką pasakytum, artėjant
Atomazgos nakčiai:
Ar kad dorai gyvenai,
Ar kad gyvenimą vėjais
Paleidai?