Negirdėsiu

Nelauksiu tos dienos,
kai kada nors
aš negirdėsiu
tavo širdies plakimo.
Juoko skambaus,
kuris man paliečia
krūtinę,
kaip angelo šalti
prisilietimai...
tavo pirštai.
Galėčiau nematyti kaip
krenta šalčio spaudžiami
paskutiniai vėjo nudraskyti...
Galėčiau nematyti, kaip
juodą žemės grumstą
sunkų, kaip koks Heraklis
kelia žirnio daigas.
Prie ledo gabalo aš
pririštas, kuris
netirpsta niekaip.
Bet, tai tik gyvenimo
išdaigos.
Kaip aš bijau niekad
neišgirsti tavo balso.
Kaip vakar vakare
girdėtą prisiminti...
Nereikia tikėtis,
nereikia sėklų į
sausą žemę sodinti.
Geriau jau nieko
negirdėti ir neprisiminti.