Nesąmonė

Atvėrus duris
Pažvelgiu aukštyn.
Matau nusirengusį dangų,
Žvaigždes išbyrėjusias.
Mėnuo įgavęs žmogaus pavidalą,
  Sukiojasi aplink.
Tik spėjau užverti duris,
  Mėnžmogis prašneko balsu:
  „Kam trukdai ramybę
  Dangaus ir žvaigždžių? „
      Viskas lyg košmare.
  Vėl atveriu duris-
  Tematau žmogų
  Slenkantį į mane...