Neliesk paslapčių

Prasibrovei į užslėptas mintis,
Kaip bejausmis sielos vagis.
Paslaptis be gėdos vartei,
Kaip kirminas širdin įsigraužei giliai.

Ne Tau savo džiaugsmus piešiau,
Sielos skausmo skaityt neprašiau.
Sugriovei slaptą jausmų pasaulį,
Kurį vienui vienas stačiau.

Ne ten ir ne laiku
Už paslapčių skrynios užkliuvai.
Neprašiau pagalbos jokios,
Tik daugiau bėdų pridarei...

Pamiršk kelią į mano rūmus,
Ištrink ką matei, užmiršk, kad buvai už durų slaptų.
Leisk griuvėsius naujai atstatyt iš jausmų,
Kol jų nepraradau, kol dar meilę širdyje turiu.