Vakaro giesmė Aušros Žvaigždei

Vilniuje Aušros Vartų atlaidų oktavą pradėjo moterų choras “Liepos”

Netrukus žiemai vietą užleisiantis ruduo nudraskė paskutinius auksaspalvius medžių lapus, tačiau bespalvėje lapkričio sutemoje Vilniun atvykstantį ar iš miesto iškeliaujantį pasitinka ir palydi aukštai vartų lange jaukumu ir šiluma tvieskiantis Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas. O ypač dabar, įpusėjus lapkričiui, kuomet lygiai taip, kaip ir kadaise, iš šimtmečių ateinanti Gailestingumo atlaidų tradicija, atrodo, dar plačiau atveria šios žymiausios Lietuvos šventovės langus ir tarytum kviečia neskubėti pro šalį, o stabtelėti maldai, susimąstymo akimirkai.

2009 m. lapkričio 14-osios vakarą, pradedant visą savaitę truksiančias atlaidų iškilmes, Aušros Vartai miestiečius ir atvykėlius sukvietė maldai už Vilniaus miestą. XVIII a. pradžioje tai buvo graži sostinės tradicija. Pasakojama, jog pirmą kartą šios iškilmingos liturginės pamaldos Dievo Motinos garbei surengtos 1706 m. gegužės 18 dieną, po didžiojo Vilniaus gaisro, kurio metu Aušros Vartų koplyčia liko ugnies nepaliesta, o tikintieji tvirtino virš greta esančios šv. Teresės bažnyčios regėję liepsnas blaškančią Dievo Motiną. Nuo tada prasidėjo tradicija gegužės 18 dieną  rinktis visiems Vilniaus miesto orkestrams ir nuo ryto iki vakaro griežti Švč. Mergelei. Šiandien maldos už Vilniaus miestą tradicija prikeliama iš užmaršties. Nuo gegužės iki lapkričio kartą per mėnesį Aušros Vartuose skamba malda, giesmė, poezija.
      Atlaidų proga paskutinę šiais metais maldą už Vilniaus miestą prasmingai praturtino Vilniaus Taurakalnio kultūros centro moterų choras „Liepos“. Išaugęs iš buvusių mergaičių choro „Liepaitės“ chorisčių ir 1989 m. muzikinę veiklą pradėjęs kolektyvas (vadovė dirigentė Audronė Steponavičiūtė – Zupkauskienė) atlieka įvairią muziką – nuo grigališkojo choralo iki šiuolaikinės, tačiau svarbią vietą choro repertuare užima sakralinė muzika, kolektyvas yra dažnas svečias ne tik pastoracinėje sielovadoje, bet ir religinės muzikos puoselėjimo centrais tapusiose šventovėse – Vilniaus šv. Jonų, šv. Kazimiero, Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiose. Neatsitiktinai choro parengtas koncertų ciklas „Ave Maria“ jau pelnė.
      Šventiškai papuoštoje Aušros Vartuose skambėjo;  V. Miškinio „O Clemens“,  „Praeludium“, Javier Busto  „Salve Regina“, „Ave Maria“,  J. Arcadelt „Ave Maria“, R. Šumano „Ave Maria“, K. Gumi „Ave Maria“, J. F. Burgmuller „Ave Maria“, P. Mascagni, aranž. A. Zupkauskienės „Ave Maria“, Č. Sasnausko „Marijos giesmė“. Moterų choro “Liepos” atliekamus kūrinius tiesiogiai transliavo Marijos radijas. Choro atliekami kūriniai, skirti Dievo Motinai, tarsi dar kartą prasmingai patvirtino Aušros Vartų fasadą puošiančią lotynišką inskripciją: Sub tuum praesidium confugimus (Tavo apgynimo šaukiamės). Šaukiamės ne vieną šimtą metų, šaukiamės malda ir giesme, o pasaulio muzikos istorija reikšmingai liudija tai, koks svarbus įkvėpimo šaltinis įvairių epochų kompozitoriams buvo ir lieka gėrio, grožio, tyrumo idealas – Švč. Mergelė Marija, Šviesioji Aušros Žvaigžde, spindinti virš senųjų sostinės mūrų.
Rimantas Klevečka