Nušvis krantai

Nušvis krantai..
Kai saulė pakils virš horizonto aukštai..
Pradings abejonės kaip pradingsta jausmai..
Ir baimė išnyks.. vėl lėtai..

Šalta naktis..
Ji primena tai ko nepasako širdis..
Ir akys vėl slepia abejonių grandis..
Ir lūpos ištarti.. to neišdrįs..

Ar nejauti..
Kaip suvirpa kūnas kai mane lieti..
Ir kartais taip būna, kad manęs negirdi..
Kai noriu kalbėt.. pradingsti..

Tu vėl žaidi..
Nenujauti to, kad šie jausmai tikri..
Palieki mane vėl aklinoj nakty..
Nenori tikėt.. manimi..

Nušvis krantai..
Ir saulė nuplaus kančias kurių nematai..
Ir vėl mes vaidinsim, kad mums viskas gerai..
Paklysim ir vėl.. paslapty..