Kai mes kartu

Ištatuiruok aplinkui mano sielą,
Vaikystės stebuklų memorialus,
Kartu galim nuskint visą rojaus pievą,
Ir sudeginti kelio atgal tiltus,

Tu pavertei mano akis,
Veidrodžiu ugnies žaismų,
Tu nutiesei per mano mintis,
Ruožą negęstančių žvaigždžių,

Užsirakinome kartu,
Skrynioj viens kito paslapčių,
Tu atgaivini kas buvo pamiršta, bet nuostabu,
Lentynoj sudūlėjusių mano vilčių,

Natos kurios tavo širdį tik šnibždės,
Mano sielą palytės ir skambės,
Mintys mano galvoj- dėlionė nebaigta,
Tave atradus pavirto vientisa gama

Mūsų pasaulis- tai drugelio sapnas,
Indas švelnesnių už šilką minčių,
Mūsų pasaulis- tai begalybės ragas,
Jame telpa paletė visų gražiausių gyvenimo spalvų

Jei aš būčiau vaivorykštė,
Tu būtum jos spalvos,
O jei dangus imtų byrėti
Išliktume, nes tiesiai už kalvos,
Viso ko kūrėjas,
Mums saulę pažadėjęs
Ir tai ištesėjęs.