Jonė PelekonytėTa nežmoniška vienatvė dviese,
Kai diena į naktį panaši
Ir jau niekam rankos neištiesi,
Nes žinai, kad vieniša esi.
Bals plaukai ir valandos į delnus
Amžinybės ištiestus subirs,
Į neperkopiamus vienišumo kalnus
Metai, nors ir dviese praleisti, pavirs.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-11-17 10:58
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-17 19:51
na taip, jaučias kad vienatvės nesugebate ištverti visiškai. tačiau eilėms tai kokybės nepriduoda nė lašelio. o gaila.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-17 15:25
Neseniai mačiau spektaklį "nesibaigianti vienatvė dviese" :}
Gal kiek per daug nuvalkiotas išsireiškimas...(?) Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-17 14:46
Kalbant apie vienatvę - nebūtina ją paminėti triskart eilėraštyje ir kartą pavadinime. Yra juk ir kitų žodžių, kuriais galima reikšti tą jausmą. 2
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-17 12:29
Paprastutis, bet skaitosi lengvai; tiktai vienatvė deklaruojama per daug atvirai.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |