Pompėja - vakar, šiandien ir rytoj
Jaučiu įsirėžė, viskas bus tuoj.
Negaliu pamiršti, kaip vakar bučiavai
Kaip kūną tu lietei. Negaliu jaučiu aš šiuos pirštus.
Noriu pasakyti pasilik. Tačiau lūpos tyli.
Liežuvis cementinis. Jaučiu kaip viduje verkiu.
Negaliu tyliu. Negaliu rankom ir delnais jaučiu.
Ant saves tave uodžiu. Prisigėriau, sušvinkau.
Man ner vietos tarp visu žmonių,
Nuo kurių skaudu. Tu man primeni,
Kad aš bloga ir skauda širdyje,
Banali ir pragmatiška, apgaudinėji?
Kokia fantastika.


Vapsva






