Kai sapnuoju tokius sapnus, nebežinau ką man daryti, nebežinau krist nuo kurio tilto atgal, nieko nedarant sluoksniai susiguli.
Sninga sanguliavimu.
Sluoksniai maišosi, vienas su kitu santykiauja
Parbėgo kadaise ir man tas gyvuliukas - be jokių priešnuodžių buvo užmigdytas amžiams. Altorių kalnų jūroje paskendo, su savimi bekalbėdamas kapan atgulė, saulė jo kailiuką nusvilino, ragiukus brakonieriai nupjaustė, nagai taip ir liko į plokštę akmens įkabinti.
Aš kaip pilis su aukštais bokštais esu, man debesys tik smakrą tesiekia - balta barzda, balti šalikai, baltos putos. Ar taip ir turėsiu viena be tavęs kariauti, iš plytų plyšių savo žoles beskabydama kol suplyšiu? Mano akys per skystos, kad tvirčiau visa tai sustingdytų, kas aplink ir virš ir po, išsigimimas koks keistas, pasekmės keistos kokios.