melagė tavo ašara...

Melagė tavo ašara nuriedėjo skruostu rausvu,
Nuskrido drugelis pamatęs apgaulę
Ir priartėjai prie manęs paprastu žingsniu,
Kuris, kaip ir ašara, melu dengia manąją saulę.

Prabylo melagės lupos, apgaubtos tyrumo skraiste
„Myliu tave, nejau nematai, mano meile“,
O aš stoviu ir žiūriu į kupina apgaulės veidą,
Kuriame matau tik save.

O kaip norėčiau, kad tik aš jame ir likčiau,
Kad praėjus metam, išlikčiau tavo melo pilname veide
Kodėl? Nes be tavęs aš išnykčiau,
Nors dabar aš kasdieną vis labiau skęstu tavame mele.

O melo kupinas veide, pasiliki su manimi,
Aš atleisiu tau viska, kad tik netaptume svetimi ...