Be pabaigos

Be pabaigos. Pasaulis vis keičiasi. Nors ir nesijauti taip gerai, kaip galėtum, tačiau paleisdama tave iš rankų jaučiu, kaip baltas paukštis skrenda ten, kur nereikia tylos, kad išgirstum mamos žodžius, prieš užmiegant. Tęsk savo kelią ir nesikeisk, pakanka, kaip keičiasi gyvenimas.

Viskas gerai, kol venomis nepradeda plaukti abejonė, ar šįryt atsikėliau dėl to paties tikslo kaip ir vakar - pakeisti pasaulį. Ir tada kyla klausimas, ar ateis diena, kai kažką pakeisiu.

- Ta senė nuolat vaidina močią ir kaip kokius snarglius mus gainioja. Prisidirbs ji vieną kartą ir nebebus tada kam pasakot, kaip ji išauklėjo tokius kaip mes.

Kieme, už kampo sustojo nepageidaujama kompanija. Besvaidydami vienas kitam žodžius, jie pro atviras duris įsileidžia juodą katiną, kuris puikiai pažįsta savo teritoriją. Sužvilgo jo nagai ir pelės išsilakstė kartu su konteinerio tarakonais, kai prieš Ingos akis lyg plunksnelė žemėn nusileido nukirsta plaukų sruoga.

Žmonės savanaudžiai ir nieko nedaro dėl kitų. Tačiau motina yra Dievo siūstas padaras, kuriam jo vaikas - tai jis pats.

Upe seniai praplaukė nukritęs šapelis ir jau daug vandens nutekėjo. Prieš grįždamas iš mokyklos, Julius užsuko į krepšinio aikštelę, kurioje mažas praleisdavo tiek daug laiko, žiūrėdamas į parduotuvės prie kampo langus, kur dirbo jo mama. Tik šiandien viskas pasikeitė. Prie beržo, siekiančio penkiaaukščio stogą nukrito balta, paskrendančio paukščio plunksna.

Jis ir toliau keičiasi, mąžta ir plečiasi, tik kažin, ar tai tu jį keiti, ar gyvenimas keičia nenorinčius jam paklusti.