Rudeninis vakaras

Kai atradau Tave
Artėjo vakaras,
Panašus į pasaką:
Krenta lapai
Vėsaus, gaivinančio vėjo blaškomi
Nesibaigia beribis paukščio skrydis
Dvelkia ramuma dangus.
Taip tylu.
Laikas nustojo skambėjęs
Aš einu lyg ruduo pabėgęs
Per naktį lyg per kambarėlį mažą
Tamsa užkrauna savo naštą.
Širdį veria skausmas
Nesuprantu, iš kur tas jausmas
Širdis prisimena Tave.
Deimantą, kuris istrigęs viduje
Paliko nepaaiškinęs už ką.
Žmogus, kurį mylėsiu- visada.