Jos šypsosi iš žurnalų viršelių
Ir spindi deimantais slogiais,
Už savo iškeistą sielą,
Išnuomotą kūną,
Užstatytą širdį nupirktais.
Jos seka pasakas viltingas,
Vis nusišypsodamos
Lūpdažiais raudonais,
Apie tai, kaip būdamos
Nepilnametės,
Jau šlaistėsi savo
“Sunkiai iš verslo”
Uždirbtais pinigais.
Jos mokėsi daug -
Turbūt apie gyvenimo
Universitetus kalbėjo?
Jos dirbo daug –
Tik kieno lovose,
Deja, nepaminėjo…
Jos vertina save –
Tik tikslesnės
Sumos įvardyt
Nenorėjo…
…Mergaitės skaito ir liūdi,
Kad jos ir knygas graužia,
Ir biure klavišais
Ataskaitas audžia,
O tiek, kiek anos,
Nė pusės neturi,
Nusipirkti iš algelės įstengia
Nebent nukainotą sūrį.
Nemoka skaityt
Tarp eilučių, vargšelės,
Už kieno pinigėlius
Anosioms deimantai žėri,
Už kokį projektą
Nupirkti kailinukai,
Ir pagal kokius
Standartus įvertinti
“Verslo gabumai“.