Iš tikrųjų esu čia, nes esu vienišas
vėjas nardantis tarp jūsų apnuogintų šakų.
Iš tiesų jūs esate medžiai,
metantys prirašytus lapus kas rudenį,
ir tai pagelstantys, tai paraustantys,
tarsi lakmuso popierėliai,
mirštate ir gimstate, dažniausiai pabaigos pradžioj..
O dažniausiai pasaka prasideda nuo pabaigos...
Gyveno senelis ir senelė,