Artuma

Tu paimk mane
Ir nulipdyk iš molio.
Atskiesk variu,
Vandeniu sutvirtink šonus.

Nenulaužk rankos,
Nesumenkink orumo.
Lipdyk mano sielą
Iš jausmo ir kūno.

Įstatyk širdelę,
Spalvos raudonos.
Paleisk bent mažą variklį -
Bumbsėsiu kur nors.

Sukurki mane
Iš savo svajonių,
Kad liūdesiui varvant
Tau skėtį atstočiau.

Pavasarį sningant -
Būčiau giedra,
Mėnuliui užtemus -
Spindėčiau šviesa!