Kai man parodė kelią,
aš pasiklydau.
Supančiojo piratai vienaakiai,
(žinau, kas jie. Tarnauja laikui.)
Taigi. Namus pametęs ir rankom surištom,
Man liko Dievas. Kalbėjausi su juo kasdien,
Susitarėm, kad jis padės man, jeigu aš
Mylėsiu jį kaip artimą. Net kaip save.
Tapau aš laisvu. Vėl ir vėl, kaskart iš naujo,
Nes pasiklysti, manau, yra jau prigimtis.
Tik va, dar pažado neištesėjau,
Myliu save labiau. Nei Dievą ir kitus.