Diena švelnioj šiltoj migloj.
Sako - nesibarkim senolis žmonai,
o paskui meiliai prilietė
savo sodintos obelaitės
raudoną obuolį.
Išvažiavo medituoti kaimynė-
gerdama kavą
suspaudė pirštais
vapsvą.
O paskui dar nuėjau
į bažnyčią-
čia mylimas vienuolis
prieš pamokslą
plačiai nusižiovavo.
O restauratoriai aukštai -
kur tik muzika pasiekia -
grandė auksinę koloną.
Kai jau vakaras pasisveikino,
pro atdarą langą
pravažiavo žmogus,
sukonstravęs vėjo malūną,
ir nesvarbu, kad jo sparnai
jau nulūžo -


šaltuona





