Praradimo taurę neša,
Renka skausmą jon po lašą
Kiekviena nauja diena.
Gęsta švelnios tavo akys,
Lūpos tyliai „sudie“ sako.
- Viešpatie, paimki ir mane.
Šiltos rankos nepaglostys,
Ašaros nebrauks nuo skruosto, -
Praradimo taurė jau pilna.
Skausmas savo skraistę tiesia,
Laikas kužda baisią tiesą:
- Greitai liksi žemėje viena.


Jonė Pelekonytė






