be pavadinimo.

tą dieną kai lijo ir saulė pražuvo,
stebėjau aš pušį ir jos tankų mūšį.

tarp vėjo malūnų ir žemės mairūnų,
tarp debesio plunksnų ir vaikiškų šūksnių.

pasauli! pušie nelaiminga!
sustokit akimirką žavią, svajingą.

atplėškit akis nuo padangių plačių,
pažvelkit į žemę, kur šimtas vaikų!