šiandien aš valkata šuo

šiandien aš valkata šuo,
paslaugiai trinuos prie praeivių kojų,
godžiai uodžiu kvapą šlapio grindinio,
matau batus, spardančius mano
nusilpusias letenas ir aš bijau cypti,
kad neišgirstų, kad nenustumtų
į užiančią gatvę, kur benzinas
užgoš kvapą šlapio grindinio,
primenančio aromatą drėgnos rudens žolės,
mane šildančios.
šiandien aš valkata šuo,
guluos prie nuogų medžių,
manęs visada laukiančių,
vėjas užpusto lapais rudą kailį,
ir aš susilieju su žeme, ir pradingstu.

rytoj gal aš ir vėl atsikelsiu, kad būčiau valkata šuo,
godžiai uodžiantis kvapą šlapio grindinio