Pajūrio drugelių laiškai

Buvau lig šiolei neregys pirmiesiems mudviejų laiškams,
išgraviruotiems laukinių drugelių sparnuos.
Kai pilvą kuteno jų spalvotų lūpų keisti šnabždesiai,
aš bandžiau tai išsaugoti smėlio delnuos.
Koju pirštais išraižėm ten pirmąją vasaros vakaro meilę,
bėgdami ją nutrynė pajūrio vaikai.

Norėjai, kad pamirščiau - neklausiau.
Prašei neberašyti - rašau ir vėl ant smėlio,
smėlio raidės plaikstos vėjyje ženklais.
Žuvėdros tarp bangų paniro - aš likau.
Poemos saulės rašalu atgal pajūrin sutekėjo,
pakrančių smėlio smiltys vėl virto
                                Šnabždančiais Drugiais.