Vakaras, tamsu, nyku ir niūru
Šaltas vėjas kedena mano rudus plaukus,
O mes einame abu ir šnekame
Pasiilgome vienas kito.
Tarsi du maži paukštukai čiulbame vienas kitam,
Visur tamsu, bet mano širdy labai šviesu,
Nes kartu su manimi eini tu.
Einu ir matau tavo šypseną veide ji tarsi saulės spinduliukas,
Kuriuo gali žavėtis ir grožėtis.
Baigiasi ir vakaras kuris buvo šaltas ir tamsus,
Liko tik prisiminimai mano atminty
Kurie niekad neužsimirš.
Tu toks žmogus kurio neįmanoma pamiršti,
Toks vienintelis nepakartojamas draugas!