Drovusis nerimas,
Aistra pažinti-
Mus suvedė šventovėje.
Kaip nuo altoriaus
Švietė akys Marijos!!!
Drebėjo rankos,
Pulsas padažnėjo.
Delnai sudėti
Maldai buvo.
Patraukė žvilgsnį
Pykčio srautas,
Vėl pamirštas
Palikti ant
Šventoriaus.
Atleisk!
Abu po nuodėmę
Gyvent paleidom.
Todėl suskatom
A t s i k l a u p t i .