Ant stiklo parašiau aš tavo vardą,
Ir vel, ir vel aš padariau dar karta,
Ir nežinau kodėl,
Kodė sugrižo?,
Tas keistas, keistas jausmas,
Prisiminimai, ir nemielas skausmas,
Tas keistas, keistas nelaimingos meilės jausmas.
Lietus nuplovė tavo vardą,
Ir vėl, ir vėl aš parašiau dar karta,
Oda perbėgo šiurpulys,
Nejaugi tai jau niekada nebesugriš?.
Tas širdi uždegantis juokas,
Tos akis, ir nedirbtine šypsena,
Tas mielas, mielas balsas,
Kuris lygšiol sugrižta man sapne.
Ir nors lietus ir vėl nuplovė tavo vardą,
Ir vėl, ir vėl aš jį rasau,
Ir aš viliuosi, galbut ir tavo pirštai rašo,
Ant stiklo mano varda šiuo metu.
O jeigu ne,
Lietau!, nuplauk tu mano varda,
O tavaji aš pasiliksiu savyje.