Beržynas

Beržynas pilnas šviesos, ilgesingų žiedų,
Mano eilėraščių balso,
Atminties šulinių, skaidriausių dienų,
Džiaugsmingų minčių ir muzikos...
O šalia, mėlynam tvenkiny,
Meldžias rytui spalvingos lelijos,
Šis beržynas -tai mano sapnai,
Tai laukimo ir nerimo vėtros...
Čia, vienatvėj, prakalbo akmuo,
Ir atbėgo eikliausios stirnaitės
Atsigerti žaliosios vilnies
Ir pajusti gyvenimo svaigulį...

Beržynas pilnas šviesos, ilgesingų žiedų
Ir mano eilėraščių skambesio.


  *********
Kai parašai eilėraštį
Virš tos pilkos ir varganos buities,
Prabyla tavyje net namo akmenys,
O siels virsta kiaurine žaizda,
Kiekvieną dieną žiūrint į beržyną,
Į tvenkinį, kur rožinės lelijos
Pripildo širdį vis naujos erdvės,
Kiekvieną dieną tuo pačiu taku,
Kiekvieną dieną vis tie patys žmonės,
Kurių sieloj poezija nuvysta...
Kiekvieną dieną
Ant pilkos buities parimstu,
Tačiau ir ji padovanoja įkvėpimą.