išėjai...sugrįžai

su vyšnių žiedais į dangų,
pakilsi tu ir tavo pelenai
nusineš juos pavasario vėjas
o gegutė kukuos 'išėjai'.

bet vargu ar ilgai tu klajosi
be namų, be širdies artumos
o gal grįši su rudenio gluosniu
ar su baltu patalu žiemos.

viesulai, negarbingi padaužos
tryps ir mindžios, blaškys ir laužys
tačiau tu su pirmuoju griausmu
grįši čia, į gimtuosius namus.

nesuskaitoma tūkstantį metų
nekamuos ilgesys jau manęs
nes su tviskančiais rudenio lapais
džiaugsmą atnešei, sielos gaires.