Saulės ašara

Saulės ašara nusės ant tavo delno, -
Ir pražys geltonu gintaro lašu.
Skverbis ji į tavo sielą švelniai
Ir kalbės: Tėvynė aš ir tu!

Jau pavasarį jaunystė pavadino:
Amžių kraujas teka iš beržų
Ir žieduotas sodas už lazdyno, -
Skleidžiasi stebuklu pamažu.


Saulės ašara ir vėl ant tavo skruosto, -
Kaip gyventi gera gintaro šaly!
Kai Tėvynė širdį švelniai glosto,
Džiaugsmo ašarom šiandieną saulė lis!

          ******

Gyvenime mano, minčių ir galvosūkų kamuoli,
Baltasis geguži, skaičiuojantis grožio akimirkas!
Pakvipus alyvomis Žemėje, Tu dar esi
Gyvenime mano, - džiaugsme netirpstantis...

Gyvenime mano, palaimintas motinos lūpomis,
Ką be tavęs aš daryčiau, Karaliau Auksini!?
Tą sako mano širdis prieš Melę suklupusi,
Tą nuojauta kužda jausmais begaliniais...

O, Dieve, palaimink gyvenimą mano dar kartą,
Tau tūkkstantį krtų, Tau tūkstantį kartų dėkoju!
Būk sveikas, Gyvenime mano, tu vertas,
Palaimintos Dievo prasmės, -žemiškas Rojau!